- pėkštininkas
- pė́kštininkas (-nykas), -ė smob. (1) J, Skr žr. 2 pėstininkas: 1. Pėkštininkai taip pat ne visi kaip priderant stiprūs – daugiausia silpnų kojų (nusigėrę) Ašb. 2. LTII422. 3. žr. 2 pėstininkas 4: Toks buvo vargas, kad ir pė́kštinykių pradėjo atsirast Gs. Nė prausias, nė skutas – jis jau i pė́kštininkių galia turėt Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.